Tytuvėnų regioninio parko direkcija įgyvendino vietos projektą „Šventės „Tytuvelo“ bei jaunųjų gamtininkų sąskrydžio veiklų organizavimas” Nr. KELM-LEADER-6B-V-4-3-2018 (42VS-PV-18-1-05004-PR001)
Vietos projekto vykdytojas Tytuvėnų regioninio parko direkcija
Projektas įgyvendinamas pagal Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos II prioriteto priemonės „Kaimo tradicijų puoselėjimas, mokomųjų, švietėjiškų veiklų rėmimas“ veiklos sritį „Kultūros savitumo ir tradicijų išsaugojimas, sveikos gyvensenos ir aktyvaus poilsio skatinimas“ Nr. LEADER-19.2-SAVA-8.1.
Sprendimas skirti paramą 2018 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas.
Vietos projekto vykdymo sutartis nesudaroma, paraiška laikoma sutartimi.
Projektas pradėtas įgyvendinti – 2018 m. gruodžio 21 d.
Projektas baigtas įgyvendinti – galutinis mokėjimo prašymas ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita pateikti 2021 m. spalio 21 d., išmokėta paramos suma 10 919,27 Eur su PVM.
Projekto tikslas – skatinti sveiką gyvenseną bei aktyvų poilsį, saugoti bei propaguoti vietos kultūros savitumą bei tradicijas Kelmės rajono gyventojams, sudarant jiems galimybę dalyvauti renginiuose „Tytuvelo“ bei jaunųjų gamtininkų sąskrydyje.
Pasiekti rezultatai – įgyvendinant projektą, 2019 m. ir 2021 m. surengta po du renginius: aktyvaus laisvalaikio šventę „Tytuvelo“ bei jaunųjų gamtininkų sąskrydžio išvažiuojamosios dienos – pažintinės kelionės. Šventė „Tytuvelo“ tradiciškai vyksta priešpaskutinį vasaros šeštadienį. Kiekvienais metais ji auga, daugėja veiklų, o taip pat ir prie jos rengimo prisidedančių žmonių bei dalyvių ir žiūrovų. Pagrindinis jos tikslas – suteikti galimybę vietos žmonėms sudalyvauti aktyviose veiklose, kurių metu išnaudojami vietiniai ištekliai: dviračių trasos, vandens pramogos, įvairių rūšių sporto aikštės, kita viešoji infrastruktūra. Kai kurių veiklų metu vyksta ir švietėjiškos veiklos, pvz. dviračių žygį veda patyrę gidai, kurie keliaujančius supažindina su apylinkėmis. Vakarinė dalis – dalyvių apdovanojimai, koncertai bei šokiai – yra mėgstami ne tik dieninės dalies šventės dalyvių, bet ir atskirai – vietos jaunimo, kuriems tai – viena iš dviejų progų Tytuvėnuose sudalyvauti šokiuose šiltuoju metų laiku. Šventėje dalyvauja įvairių amžiaus grupių žmonės: nuo mažųjų (organizuojamos dviračių varžybos vaikams nuo 3 metų) iki senjorų, kurie ypatingai mėgsta dviračių žygius. Amžiaus cenzo nėra, visose veiklose dalyvauti leidžiama visiems norintiems.
Jaunųjų gamtininkų sąskrydis – kita tradicinė Tytuvėnų regioninio parko organizuojama veikla. Ji nukreipta tikslingai į vaikus iš socialiai pažeidžiamų grupių šeimų. Į sąskrydį kviečiami vaikai, besidomintys gamta, aplinkosauga, jame dalyvauja vaikai iš parke bei greta jo esančių mokyklų, stovykla nėra ilga (trunka 3 dienas), kviečiami nemokami lektoriai. Iš projekto lėšų finansuojamas trečiosios dienos renginys – stovyklos dalyvių kelionė į kitą saugomą teritoriją. 2019 m. jaunųjų gamtininkų sąskrydžio išvažiuojamoji diena – pažintinė kelionė autobusu į kitą Lietuvos saugomą teritoriją (Gražutės ir Anykščių regioniniai parkai, nuvažiuojant pro Panevėžį, aplankant Antazavę, Salaką, parko lankytojų centrą ir grįžtant per Uteną, Anykščių regioninio parko lankytojų centrą, Lajų taką), o 2021 m. aplankyta saugoma teritorija – Kurtuvėnų regioninis parkas. Visi užkopė į Girnikų šventkalnį, aukščiausią kalvą Šiaulių rajone, nuo kurios grožėjosi nuostabiais Kurtuvėnų krašto vaizdais: Dubysos-Ventos senslėniu, Kurtuvėnų miesteliu su įspūdinga bažnyčia, Šiaulių miesto mūrais, Šatrijos kalnu, bei žaliuojančiais miškai su įsiterpusiomis ežerų akelėmis. Kurtuvėnų lankytojų centro ekspozicijoje „Kraštovaizdžio įvairovė“ arba kitaip – „pas Milžinus“, keliautojų laukė įdomus gido pasakojimas bei unikaliai pateikta informacija apie šio krašto išskirtinę vertę, saugomas gamtos bei kultūros vertybes, papročius ir legendas. Toliau kelias vedė į smegduobių kraštą – Biržų regioninį parką. Čia laukė įdomus gido pasakojimas Biržų regioninio parko lankytojų centre, bei įspūdinga pažinti su pačiomis smegduobėmis: Karvių ola, Pupsiko, Kombaino, Geologų, Ventspilio, Barsukų karstinėmis įgriuvomis, kurių šiame krašte priskaičiuojama virš 6 tūkstančių. Per seniausią dirbtinį vandens telkinį – Širvenos ežerą, puskilometrio ilgio tiltu visi nužingsniavo į Astravo dvarą, menantį grafo Tiškevičiaus laikus. Didžiausią įspūdį keliautojams paliko Kirkilų karstinių ežerėlių apžvalgos bokštas, kuris buvo įveikiamas ne kiekvienam. Drąsiausi galėjo pasimėgauti nuostabiu vaizdu į karstinius ežerėlius nuo bokšto viršūnės.
